Baltijos gintaras

Baltijos gintaras – išskirtinės rūšies gintaras, randamas Baltijos jūros regione. Susidarė prieš maždaug 50 mln. m. (eoceno epochos metu),^[1][2] kai dabartinėje Skandinavijos teritorijoje vešėjo masyvūs mišrieji subtropiniai miškai. Sakingų spygliuočių medžių, tam tikros rūšies pušų (pinus succinifera)^[3] sakai nukrisdavo ant žemės, sukietėdavo ir ilgainiui virsdavo gintaru. Klimato atšilimas paskatino gintaringųjų pušų sakų išsiskyrimą.^[1][2] Manoma, kad eoceno subtropikų miškai galėjo „pagaminti“ apie 10⁵ tonų gintaro. Baltijos gintaras sudaro virš 80 % viso pasaulyje randamo gintaro.^[4]

Antikiniais laikais žodis gintaras reiškė būtent Baltijos gintarą. Nors tuo metu Europoje buvo ir kitų gintaro šaltinių, Baltijos gintaras buvo laikomas vertingiausiu ir kokybiškiausiu. Ilgainiui buvo sudarytas Gintaro kelias, kuriuo antikos pirkliai pasiekdavo rytinę Baltijos pakrantę.^[5]

Baltijos gintaras leido sužinoti apie daugybę seniai išnykusių vabzdžių rūšių, kurie liko įstrigę gintare. Gintaro su įstrigusiais vabzdžiais pavyzdžiai vadinami inkliuzais.^[6]

1. ↑ ^{1,0 1,1} Vladas Katinas. Gintaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
2. ↑ ^{2,0 2,1} „Gintaro susidarymas ir morfologija“. Palangos Gintaro Muziejus. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
3. ↑ Khare, C.P., ed. (2007), Pinus succinifera, New York, NY: Springer, p. 1–1, doi:10.1007/978-0-387-70638-2_1200, ISBN 978-0-387-70638-2 
4. ↑ Ritzkowski, S. 1997. K-Ar-Altersbestimmungen der bernsteinführenden Sedimente des Samlandes (Paläogen, Bezirk Kaliningrad). Metalla, Bochum, 66: 19–23.
5. ↑ „Baltic Amber: 5,000 Years of International Trade“. ThoughtCo. Nuoroda tikrinta 2021-03-14.
6. ↑ Weitschat, W. & Wichard, W. 2002. Atlas of Plants and Animals in Baltic Amber. Pfeil, 256 pp.